Bendroji stipraus mąstymo teorija (BSMT, rus. общая теория сильного мышления ОТСМ-ТРИЗ¹) kurios autoriai - rusų TRIZ specialistai N.Chomenko ir A.Sokol (Николай Н. Хоменко, Александр Сокол, 1999) yra tolimesnis KAVT vystymas. Autoriai siūlo lavinti šių asmeninių mąstymo įgūdžių grupių kompleksą ir apjungti su KAVT:

Grupė 0 - Svarbiausias įgūdis

Grupė 1 – Modelinis Pasaulio Matymas

Grupė 2 – Elemento (materialaus ir nematerialaus) aprašymo bazinis modelis: Elementas – Požymio Pavadinimas (vardas)– Požymio Reikšmė

Grupė 3 – Išplėstinė Stipraus Mąstymo Schema

Grupė 4 – Resurso Modelis

Grupė 5 – Idealumo Modelis

Grupė 6 – Prieštaravimo Modelis

Grupė 7 – Probleminės Situacijos Modelis

Grupė 8 – Problemos Sprendimo Modelis

Grupė 9 - Kūrybinės asmenybės vystymo teorija KAVT - (rus. Теория Развития Творческой Личности ТРТЛ)

 

Grupė 0 – Svarbiausias įgūdis

·        Mokėjimas formuluoti stiprius klausimus, kurie susiaurina Sprendimo Paieškos Sritį.

Grupė 1 - Modelinis Pasaulio Matymas

·        Mokėjimas  mąstyti Modeliais.

·        Mokėjimas  matyti duoto Modelio Pritaikymo Sritį.

·        Mokėjimas  generuoti duotam Elementui neribotą kiekį modelių su skirtingais abstrakcijos ir tikslumo lygiais iš skirtingo požiūrio kampo (naudojant Išplėstinę Stipraus Mąstymo Schemą).

·        Mokėjimas  operuoti Modeliais, kurie ardo priežastinį – pasekminį ryšį tarp įvykių.

·        Mokėjimas  atsiriboti nuo savo gyvenimo patirties ir nuo konkrečios situacijos asmeninio suvokimo, matyti situaciją iš kitų problemos dalyvių požiūrio pusės ir įvairių šoninių stebėtojų akimis.

Grupė 2 - ELEMENTO (materialaus ir nematerialaus) aprašymo bazinis modelis. Elementas - Požymio Pavadinimas (vardas) - Požymio Reikšmė.

·        Mokėjimas  aprašyti Elementą kaip jo savybių/požymių rinkinį.

·        Mokėjimas  aprašyti Elementą per jo Požymius, kurie turi Vardą (pavadinimą) ir Reikšmę: vieną Vardo požymį ir keletą skirtingų Požymio reikšmių.

·        Mokėjimas  aprašyti Procesą kaip Elementą.

·        Mokėjimas  aprašyti Elementą kaip procesą laike.

·        Mokėjimas  aprašyti Faktą/Įvykį kaip vieno ir to paties Vardo požymio Reikšmės pasikeitimą.

·        Mokėjimas  aprašyti Reiškinius arba Оbjektyvius Sistemų (Elementų) Evoliucijos dėsnius kaip keleto Faktų priežastis ir pasekmes: viena ar kelios pasekmės yra priežastys mažiausiai vienos kitos pasekmės.

·        Mokėjimas  matyti Evoliucijos Dėsnius, Reiškinius, Pasekmes arba Funkcijas kaip keletos Elementų sąveikos rezultatą (naudojant Išplėstinę Stipraus Mąstymo Schemą).

·        Mokėjimas  matyti Sistemos funkciją (arba Elemento) kaip vieną iš požymių, išskirtą į Sistemą sudarančiojo vaidmenį.

·        Mokėjimas  aprašyti Sistemą kaip rinkinį Elementų (naudojant Išplėstinę Stipraus Mąstymo Schemą), skirtą realizuoti duotą Sistemą sudarantįjį Požymį.

·        Mokėjimas varijuoti Elemento Požymių Reikšmes plačiame diapazone ir sekti pokyčius Išplėstinėje Stipraus Mąstymo Schemoje (t.y. tuo modeliu aprašomame pasaulyje). Mokėjimas atsekti kokybinius kitų Požymių pokyčius, sukeltus ankstesnio žingsnio. Matyti pokyčius, kurie sukelia kokybinį šuolį Išplėstinėje Stipraus Mąstymo Schemoje;

·        Mokėjimas  matyti Elementus, naudojant jų aprašymą pavidalu Požymių Sąrašas ir/arba Požymių Reikšmių Sąrašas. Mokėjimas pereiti nuo elemento prie požymių sąrašo ir jų reikšmių, ir atvirkščiai - nuo reikšmių prie  požymių, ir nuo požymių sąrašo prie elementų pasižyminčių tuo ar kitu požymių ir jų reikšmių rinkiniu. Mokėjimas atpažinti konkrečius Elementus pagal bendrus požymių ir jų reikšmių aprašymus.

Grupė 3 - Išplėstinė Stipraus Mąstymo Schema

·        Mokėjimas  matyti Elementus naudojant Išplėstinę Stipraus Mąstymo Schemą, kaip naudojant, taip ir be Sistemą sudarančiojo požymio.

·        Mokėjimas operuoti neįtikėtinumu, neįprastumu, fantastiškumu. Mokėjimas įsivaizduoti ir mintie eksperimento daryti prielaidą kaip įmanoma tai, kas atrodo neįmanoma ir nerealu.

·        Mokėjimas paversti siūlymus, atrodančius fantastiškais, nerealiais, neįmanomais į visai realius pasiūlymus ("auksinės žuvelės" technologija).

·        Mokėjimas operuoti mechanizmais, leidžiančiais mintyse laisvai ir valdomai pereiti nuo konkrečios realios situacijos prie fantastinės ir atgal. Mokėjimas matyti skirtumus tarp realijos ir vaizduotės. Mokėjimas naudoti fantastinius, pasakiškus ir kitus įsivaizduojamus pakeitimus uždavinio sprendimui.

·        Mokėjimas išplėsti nagrinėjamų variantų sritį už žinomybės ir įmanomumo ribų į nežinomybės ir neįmanomumo sritį, kur priežastiniai ryšiai suyra;

·        Mokėjimas orientuotis Objektyvių ir Subjektyvių Faktorių erdvėje. Mokėjimas matyti skirtumus tarp jų.

·        Mokėjimas aprašyti Elementus skirtingame Abstrakcijos Lygmenyje.

·        Mokėjimas  matyti Elementą  kaip rinkinį kitų elementų ir kaip dalį platesnio elementų rinkinio;

·        Mokėjimas matyti Elementą jo pokyčio metu sutinkamai su Objektyviais dėsniais, dėsningumais ir efektais;

·        Mokėjimas matyti Elementą pasaulio Elementų Hierarchijoje;

·        Mokėjimas matyti Elemento Evoliuciją – kaip Praeitis galėjo nulemti Dabartį ir kaip Dabartis gali nulemti Ateitį;

·        Mokėjimas  matyti Elementą  ir visus jo Anti-Elementus.

Grupė 4 - Resurso Modelis

·        Mokėjimas surasti ir naudoti Resursus, būtinus problemos sprendimui, naudojant Bazinį Elemento Aprašymo Modelį (Modelis - "Elemento Pavadinimas - Požymio Pavadinimas - Požymio Reikšmė" - arba sutrumpintai EPR elementų aprašymo modelis) ir Išplėstinę Stipraus Mąstymo Schemą;

·        Mokėjimas kombinuoti juos (resursus) su Viršistemės Elementais ir jų dariniais (išvestinėmis); Vidinių Resursųi (Posistemės) naudojimas ir jų darinių, Resursų Pakitimo laike naudojimas: ne tik jų esama būsena, bet ir praeityje ir ateityje.

·        Mokėjimas surasti resursus, būtinus Probleminės situacijos sprendimui už aprašytų sąlygų ribų (taip pat ir naudojant Bazinį Elemento Aprašymo Modelį ir Išplėstinę Stipraus Mąstymo Schemą).

Grupė 5 - Idealumo Modelis

·        Mokėjimas  generuoti Elementų  idealų modelį, naudojant skirtingus Idealumo lygius ir Sistemą sudarančiuosius Požymius;

·        Mokėjimas formuluoti konkretų Idealų Galutinį Rezultatą (IGR) konkrečiam Prieštaravimui;

·        Mokėjimas operuoti poli-IGR į poli-prieštaravimus technologijoje "Problemų Srautas".

·        Mokėjimas matyti skirtumą tarp Prieštaravimo ir Idealaus Galutinio Rezultato.

·        Mokėjimas  generuoti idealų Problemos Sprendimo modelį naudojant skirtingus idealumo lygmenis.

·        Mokėjimas operuoti idealiu problemos sprendimu (apibendrintas universalus visų problemų sprendimas) ir idealiu Elemento aprašymu.

Grupė 6 - Prieštaravimo Modelis

·        Mokėjimas  matyti Prieštaravimą kaip kliūtį kelyje nuo Pradinės Probleminės Situacijos Resursų link Idealaus Galutinio Sprendimo.

·        Mokėjimas  matyti Prieštaravimą objektyviems dėsniams kaip visų problemų Pirmapradę;

·        Mokėjimas  matyti Prieštaravimus ir jais operuoti;

·        Mokėjimas  aštrinti Prieštaravimus, kad siaurinti Sprendimo Paieškos Sritį;

·        Mokėjimas  matyti įvairius Prieštaravimų tipus Probleminėje Situacijoje;

·        Mokėjimas  matyti, suprasti ir operuoti priešybėmis (ir jų kombinacijomis ir sąveikomis);

·        Mokėjimas  matyti nepageidaujamus neigiamas pasekmes teigiamiems reikalingiems rezultatams ir atvirkščiai: mokėjimas  matyti naudingas pozityvias pasekmes negatyviems nepageidaujamiems rezultatams;

·        Mokėjimas  matyti Prieštaravimų Sistemą naudojant Stipraus Mąstymo Išplėstinę Schemą.

·        Mokėjimas  konstruoti ir operuoti Poli-prieštaravimais.

Grupė 7 - Probleminės Situacijos Modelis

·        Mokėjimas  matyti Problemos Pirmapradę.

·        Mokėjimas  analizuoti bet kurią Probleminę Situaciją, priimant domėn jos Konkrečias Sąlygas ir jų vystimosi variantus;

·        Mokėjimas  matyti Problemos Hierarchiją visumoje iš duotos problemos aprašymo sutinkamai su Stipraus Mąstymo Išplėstine Schema.

·        Mokėjimas  analizuoti Probleminę situaciją tokiu pačiu būdu, kaip ir bet kurį kitą pasaulio Elementą;

·        Mokėjimas  pasirinkti (naudojant Stipraus Mąstymo Išplėstine Schemą) iš Uždavinių Sistemos būtent tas problemas (ir tuo laiko momentu), kurių sprendimas duos geriausią efektą duotoje sistemos vystimosi stadijoje;

·        Mokėjimas  pasirinkti resursą sukuriantį svarbiausių problemų branduolį.

·        Mokėjimas formuluoti ir operuoti prieštaravimais, sudarančiais svarbiausių problemų branduolį.

Grupė 8 - Problemos Sprendimo Modelis

·        Mokėjimas  aptikti skirtumus tarp Tarpinių ir Galutinių Sprendimų vertinimo;

·        Mokėjimas  naudoti sveiką nuovoką ir  ОТСМ-ТРИЗ instrumentus tam, kad siaurinti Paieškos Lauką problemos sprendimo proceso metu;

·        Mokėjimas  surasti Probleminės Situacijos Svarbiausius Elementus - Elementus, kurie iššaukia didžiausią kiekį nepageidaujamų efektų ir prieštaravimų;

·        Mokėjimas  generuoti ir naudoti poli-prieštaravimus tam , kad pasirinkti svarbiausius probleminius resursus ir problemas;

·        Mokėjimas  įvertinti ir priimti domėn Procesų Apspręstumo Laipsnį praeityje ir ateityje;

·        Mokėjimas  surasti Dalinius Sprendimus problemai ir juos paversti į Kompleksinius Sprendimus, patenkinančius einamąją konkrečią situaciją;

·        Mokėjimas priimti būtinus sprendimus visai kitai problemai, paslėptai po esamos probleminės situacijos šešėliu. Gebėjimas būti pasiruošusiu atsisakyti nuo problemos sprendimo, primesto Išorės Aplinkybių ir susikoncentruoti į probleminės situacijos pirmapradę priežastį.

Grupė 9 - Kūrybingos asmenybės vystymo teorija - ТРТЛ (Теория Развития Творческой Личности)

KŪRYBINĖS ASMENYBĖS SĄVYBĖS - КТЛ (КАЧЕСТВА ТВОРЧЕСКОЙ ЛИЧНОСТИ⁴)

·        Naujo arba nepasiekto reikšmingo, visuomeniškai naudingo Vertingo (Prasmingo) Tikslo (dažniausiai tai - Tikslų Sistema) užsibrėžimas.

·        Programos (arba Programų sistemos) užsibrėžtam Tikslui (Tikslų Sistemai) siekti ir tų programų vykdymo kontrolės buvimas.

·        Noras ir Įvykdymas didžiulio kiekio darbų apimties, vykdant numatytus planus.

·        Uždavinių, iškylančių pakeliui link Tikslo, sprendimo technikos valdymas.

·        Gebėjimas apginti savo idėjas, atlaikyti visuomeninį nepripažinimą, pasirinkto kelio nesupratimą. Mokėjimas "laikyti smūgį", ištikimybė Tikslui.

·        Pasiektų Rezultatų atitikimas nusibrėžtam Tikslui (arba jų mastelio).