Pažabota kūryba – sėkmingam verslui
Andrius
Žilėnas
INFOBALT LAIKAS 2003. Metinis leidinys informacinės visuomenės temomis. 166 p.
“Kūryba – tai gamyba ko nors naujo, turinčio vertę.” James Higgins
Šiais laikais pagaminti galima bet ką ir bet kokiais kiekiais.
Pasaulinė konkurencija pasiekė apogėjų. Pagrindinis klausimas – ką
gaminti kad išliktum konkurencingas? Konkuruojama idėjomis ir gerų idėjų
nuolat stinga. Jas reikia sukurti. Kokias technologijas naudoti, kai
tenka išrasti – ką nors esminiai patobulinant, arba atrasti – sukuriant
anksčiau nebuvusį. Pasitelkti kūrybingumą? Tačiau dažniausia
kūrybingumas įnoringas – įkvėpimas aplanko ne tuomet, kai jo labiausiai
reikia… Ar galima įkvėpimą „pakinkyti“ , kad jis tarnautų mums ne
tuomet, kai jis pats to nori, o tuomet kai mums to reikia? Ar galima
palengvinti kūrybos kančias pasidalijant darbą su kompiuteriu?
Kūrybos apibrėžimų sugalvota virš 50, tačiau aiškumo mažai.
Priežastis – įvairūs autoriai kalba apie skirtingas kūrybingumo rūšis, kurių pagrindinės yra tik kelios:
1. Žinomų problemų sprendimas žinomais būdais. Šis kūrybiškumas pats
lengviausias ir laimingiausias nes nelaužo įprastinių, tradicinių
pažiūrų į pasaulį, nereikalauja neįprastų metodų. Tenkindami šios dienos
poreikius taip kuria inžinieriai, verslininkai, mokslininkai,
menininkai. Nors gamybai reikalingi sprendimai nesunkiai panaudojami
praktiškai, tačiau čia kūrybos nėra. Tai tik žinomų sprendimų
tiražavimas.
2. Naujo tipo uždavinių sprendimas senais būdais arba seno tipo
uždavinių sprendimas naujais būdais. Naujas sprendimo būdas daug kam
neįprastas, todėl nemalonus, kartais juokingas. Dažnai nauji sprendimai
atrodo nereikalingi – juk dar nėra uždavinių, kuriems jie tiktų. Tokie
sprendimai atrodo dirbtinai prasimanyti. Panašia kūryba užsiimantiems
žmonėms dažnai sakoma: “Reikia spręsti dabar aktualius uždavinius, o ne
fantazuoti.”
3. Naujam uždaviniui ieškomas iš esmės naujas sprendimas. Tai kūryba dar tolimesniai ateičiai.
Dar IV a. egiptietis iš Aleksandrijos Papp’as mokslą išradybos
problemoms spręsti pasiūlė vadinti euristika, tačiau net iki XIX a. šiam
mokslui nebuvo poreikio, kol neprasidėjo industrinė revoliucija.
Kadangi kūrybingumas yra žmogaus proto produktas, pagrindinis dėmesys
buvo sukoncentruotas į bandymus pakelti kūrybos kokybę palengvinant
individo mąstymo procesą. Taip kūrybos tyrinėjimas atiteko psichologams,
studijavusiems sąryšius tarp smegenų, insaito (įžvalgumo) ir inovacijų.
Buvo nustatyta, kad tai yra “bandymų – klaidų” kelias bei apibrėžta
psichologinė inercija. Nuo tada skatinant ar palengvinant kūrybą buvo
plačiai kultivuojami ir visaip modifikuojami įvairūs metodai. Žinomų
kūrybos metodų sąrašas atrodo įspūdingai – per 90 vnt.! Praktikams
svarbu suprasti jų grupavimo principus – tuomet galima pasirinkti
tinkamiausius.
Plačiai reklamuojamas ir gana dažnai naudojamas “smegenų šturmas”
(angl. brainstorming) siūlo didinti paieškos chaotiškumą. Mažiau žinoma
jo priešingybė – “morfologinė analizė” siūlo didinti idėjų paieškos
nuoseklumą. Abiem atvejais gaištamas brangus laikas, neaišku ar
pakankamai idėjų sugeneruota, kuri iš jų geriausia ir t.t. Nei viena
metodika nepateikia konkrečių taisyklių paieškos kryptingumui didinti.
Ar yra trečias kelias kūrybai valdyti?
TRIZ – Išradybinių Uždavinių Sprendimo Teorija
Pasaulyje tvirtai prigijęs ir pastaruoju metu vis garsiau skambantis
žodis TRIZ yra rusiškų žodžių (ТРИЗ – Теория Решения Изобретательских
Задач) trumpinys. Teorijos pradininkas – rusų išradėjas ir inžinierius
Henrikas Altšuleris (1926-1989) , fantastikos mėgėjams dar žinomas H.
Altovo pseudonimu, iškėlė hipotezę, kad jeigu žmogaus kūrybinė veikla
sąmoninga, tai ji dėsninga, todėl egzistuoja universalūs kūrybos
principai, kuriuos galima:
1. Pažinti, t.y. nustatyti ir aprašyti kaip jau yra su gamtos dėsniais (reliatyvumo, masės tvermės ir kt.);
2. Išmokti kaip mokomasi matematikos ar šokio;
3. Panaudoti kryptingiau kuriant naujoves, valdant inovacinį procesą ir prognozuojant ateitį.
Skirtingai nuo psichologų, tyrinėjusių kūrybos subjektus (kuriančius
žmones), H. Altšuleris nusprendė tyrinėti kūrybos objektus (t.y. tai, ką
žmogus kuria). Tyrimai prasidėjo 1946 metais. Išanalizavęs geriausius
žmonijos sprendimus – išradimų ir atradimų aprašymus, pirmuosius
rezultatus paskelbė 1956-aisiais. Vėliau darbai tesėsi ir iki dabar
peržiūrėta virš 2′000′000 patentų, jie klasifikuoti pagal penkis
išradybingumo lygius (nuo racionalizacinio pasiūlymo iki atradimo) ir
išanalizuoti ieškant novatoriškumo principų. Iš patentų Altšuleris
išdistiliavo problemas, prieštaravimus ir sprendimus į išradybinių
uždavinių sprendimo teoriją, kurios svarbiausios išvados yra:
1. Dirbtinės sistemos vystosi pagal 9 objektyvius dėsningumus (nepriklausomai nuo žmonių valios).
2. Visos žmonijos spręstos problemos gali būti pavaizduotos 76 tipinėmis konfliktų schemomis.
3. Viskam, ką žmonija sukūrė, tereikėjo panaudoti 40 išradybos principų.
4. Kūrybingi sprendimai radikaliai pašalina, o ne sumažina problemą sukėlusį prieštaravimą.
Pažintus procesus galima algoritmizuoti. Ne išimtis ir kūryba. Pagrindinį TRIZ arsenalą sudaro praktiški algoritmai, skirti:
- problemų analizei,
- tikslų įvardinimui ir gryninimui,
- uždavinių formulavimui loginiame ar specialybės žinių lygmenyse,
- sprendimų paieškai ir įvertinimui,
- funkciniam žinių klasifikavimui ir panaudojimui,
- psichologinės inercijos valdymui,
- asmenybės kūrybingumui lavinti ir kolektyvo kūrybingumui valdyti,
- naujovių evoliucijos prognozei.
Jau sukurta programinė įranga įvairias būdais realizuoja visą būtinų
kūrybos žingsnių algoritmą. Pažymėtini šių firmų produktai. Kai kurių
demo versijas galima rasti internete: “Goldfire Innovator” (Invention
Machine), TRIZ Contrasolve, “Ideation International” (“Ideation
International Inc.”), Creax, TriSolver4.net, TRIZ.it.
Iš pradžių naudota inžinierinių uždavinių sprendimui tik buvusioje
Sovietų Sąjungoje dabar TRIZ jau yra pripažinta pasaulyje ir plačiai
taikoma socialinėje sferoje: versle, politikoje, pedagogikoje.
Verslo lyderiai kurie žinomi kaip novatoriai (Nokia, Motorola,
Samsung, Ford, Mitsubishi Research Institute, Boeing, Procter &
Gamble, NASA ir daugelis kitų) jau virš 10 metų naudoja šią moksliškai
pagristą metodologiją inovatyviai kūrybai ir reguliariai siunčia savo
atstovus į geros TRIZ naudojimo praktikos konferencijas.
Šiandien nuožmioje konkurencinėje kovoje verslas sprendžia sudėtingus
daug kūrybinės energijos reikalaujančius uždavinius. Novatoriai pirmieji
atranda sprendimus situacijose, kuriose nėra precedentų ir
reglamentuotų veiksmų. Būtent todėl jie ir yra lyderiai. TRIZ sprendžia
problemas kūrybingai ir iš esmės, nepasitenkinant kompromisais ar
daliniais sprendimais. Todėl visai natūralu, kad verslo lyderių veiklos
modeliai atitinka geriausių išradimų dvasią.
Naujoji, žinių ekonomika – tai idėjų ir novacijų ekonomika. Konkurencinį
pranašumą čia užtikrina idėjų naujumo lygmuo, jų sukūrimo ir pritaikymo
greitis. Nebekyla klausimas ar pavyks „įkvėpti“ kompiuterį kurti už
mus, ar greitai atsiras idėjų gamybos fabrikai. Klausimas tik kaip
greitai mūsų vaikai kūrybingumo bus mokomi mokyklose, o mes naudosime
savo darbo kompiuteriuose geriausių TRIZ specialistų sukurtų programų
lietuviškas versijas.
Daugiau informacijos apie TRIZ’ą lietuviškai ieškokite: lt.wikipedia.org
Andrius Žilėnas
Europos TRIZ Asociacijos koordinacinis atstovas Lietuvoje
andrius.zilenas@gmail.com
www.etria.net
